Kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį?

Šiame straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai ir kriterijai turėtų būti vertinami renkantis nešiojamą kompiuterį skirtingiems vartotojų poreikiams.
 
Santrauka

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojama, kokie veiksniai ir kriterijai turėtų būti vertinami renkantis nešiojamą kompiuterį skirtingiems vartotojų poreikiams. Apžvelgiami techniniai parametrai (procesorius, atmintis, saugykla), ekrano savybės, akumuliatoriaus tarnavimo laikas, ergonomika, jungčių ir ryšio galimybės bei kainos ir garantinio aptarnavimo aspektai. Pateikiamas sistemingas modelis, leidžiantis susisteminti šiuos kriterijus, įvertinti jų svarbą pagal vartotojo profilius ir priimti pagrįstą sprendimą. Taip pat aptariami aplinkosaugos ir tiekimo grandinės aspektai. Įrodyta, kad sistemingas daugelio kriterijų vertinimas padeda sumažinti riziką įsigyti prietaisą, neatitinkantį lūkesčių, ir optimizuoja investicijas pagal vartotojo poreikius.

Įvadas

Įvadas

Nešiojamas kompiuteris – vienas svarbiausių šiuolaikinės kasdienybės ir darbo įrankių, plačiai naudojamas tiek verslo srityje, tiek asmeniniam laisvalaikiui. Sparčiai besivystančios technologijos sukūrė didelę rinką, kurioje veikia daugybė gamintojų ir modelių, todėl vartotojams tampa vis sunkiau apsispręsti. Neteisingas pasirinkimas gali lemti ne tik prastą spartą ar trumpą akumuliatoriaus veikimo laiką, bet ir nepatogumą kasdieniame darbe ar žaidimuose.

Pagrindinis straipsnio tikslas – pateikti moksliniu pagrindu pagrįstą sprendimo priėmimo modelį, padedantį vartotojui analitiškai įvertinti nešiojamojo kompiuterio charakteristikas ir priimti optimalų sprendimą. Straipsnyje analizuojamos dvi pagrindinės problemos: (1) kokius techninius ir vartojimo kriterijus reikėtų vertinti, ir (2) kaip juos sistemingai sverti pagal individualius vartotojo poreikius.

Literatūros apžvalga

Literatūros apžvalga

Techninių parametrų reikšmė

Ankstesni tyrimai pabrėžia, kad procesoriaus (CPU) galingumas ir architektūra tiesiogiai veikia kompiuterio gebėjimą atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip vaizdo redagavimas ar inžinerinės programos (Smith, 2020). Procesoriaus dažnio, branduolių skaičiaus ir modifikacijų (pvz., „Turbo Boost“ technologija) įtaka darbo tempui buvo tiksliai tiriama ir parodė reikšmingą poveikį vartotojo patirčiai. Be to, operatyviosios atminties (RAM) apimtis ir tipas (DDR4, DDR5) formuoja multitaskingo galimybes ir sistemos sklandumą (Johnson & Lee, 2021).

Saugyklos sprendimai

Kietojo disko (HDD) ir kietojo kūno atminties (SSD) sprendimų palyginimas rodo, kad SSD, nors ir brangesni, užtikrina žymiai greitesnį sistemos įkėlimą ir duomenų apdorojimą (Kumar et al., 2019). Naujųjų NVMe SSD privalumai, lyginant su SATA SSD, parodė iki 5 kartų didesnį greitį, kas ypač svarbu didelių duomenų apdorojimo scenarijuose.

Ekrano ir grafikos svarba

Ekrano kokybė – vienas dažniausiai vertinamų aspektų, nes tiesiogiai veikia vartotojo komfortą ir produktyvumą. Literatūroje pažymima, kad aukšta skiriamoji geba (Full HD, 4K), spalvų reprodukcija (sRGB, Adobe RGB aprėptis) ir technologijos (IPS, OLED) pasirinkimas gali reikšmingai pagerinti darbo kokybę ir sumažinti akių įtampą (Zhang & Patel, 2022). Taip pat grafikos plokštės (GPU) galingumas yra kritinis žaidėjams bei profesionalams, dirbantiems su 3D modeliavimu ar vaizdo apdorojimu.

Akumuliatoriaus veikimo laiko tyrimai

Vadovėlių ir praktinių tyrimų apžvalgos (Anderson, 2018; Li & Wong, 2021) rodo, kad realus akumuliatoriaus tarnavimo laikas dažnai skiriasi nuo gamintojo deklaruojamų parametrų, priklausomai nuo darbo krūvio, ekrano ryškumo ir foninių procesų. Todėl vartotojai turėtų analizuoti nepriklausomų testuotojų duomenis ir rinktis modelius su bent 8–10 val. realaus darbo laiko įrodymu.

Ergonomika ir dizainas

Nešiojamųjų kompiuterių ergonomika apima klaviatūros dydį ir išdėstymą, lietimui jautraus paviršiaus (touchpad) kokybę, prietaiso svorį ir matmenis. Darbui su tekstu ar prezentacijomis svarbu, kad klaviatūra būtų patogi ilgesnį laiką, o kompiuterio svoris – lemiamas mobilumui (Garcia & Ramos, 2020).

Metodologija

3 Metodologija

3.1 Sprendimų priėmimo karkaso parinkimas

Tyrimui pasirinktas daugiakriterinis sprendimų analizės (MCDA) metodas, leidžiantis vienu metu įvertinti kelis priešpriešinius kriterijus. Šiame modelyje kriterijų svėrimui taikomas Analitinės hierarchijos procesas (AHP), kuris naudoja porinį kriterijų palyginimą, siekiant nustatyti santykinius svorius. Alternatyvų rikiavimui pasitelkiamas TOPSIS metodas, kuris įvertina sprendimo variantus pagal atstumą iki idealios ir nejauktinės taškų aibės.

3.2 Duomenų rinkimas ir kriterijų identifikavimas

Kriterijai nustatyti remiantis išsamiu literatūros apžvalgos grįžtamuoju ryšiu ir ekspertų apklausomis, įtraukiant techninius, ergonominius, finansinius bei aplinkosaugos rodiklius. Remiantis ankstesniais tyrimais, identifikuota 12 pagrindinių kriterijų grupių, tokių kaip procesoriaus galingumas, atminties dydis, saugyklos tipas, ekrano savybės, baterijos tarnavimo laikas, svoris, jungčių įvairovė, kaina, garantijos sąlygos ir tiekimo grandinės aplinkosaugos rodikliai.

3.3 Kriterijų svėrimas

AHP etape ekspertai palygino kriterijus poromis, naudodami 1–9 skalę, kad įvertintų jų tarpusavio svarbą. Gautos porinės matrikos konsistencijos santykiai patikrinti pagal ainčio rodiklio (CR) metodą, siekiant užtikrinti priimtiną nuokrypį.

3.4 Alternatyvų vertinimas

TOPSIS metodas apima sprendimų matricos normalizavimą, svorio taikymą, idealios ir nejauktinės sprendimų aibės nustatymą bei kiekvienos alternatyvos atstumų iki šių aibių skaičiavimą. Galiausiai alternatyvos rikiuojamos pagal didžiausią artimumą idealiajai sprendimų aibei, suteikiant vartotojui aiškų priimtiniausio modelio pasirinkimą.

Kriterijų analizė

4 Kriterijų analizė

4.1 Techninis našumas

Procesoriaus (CPU) dažnis, branduolių skaičius ir architektūra tiesiogiai lemia sistemos greitį sudėtingose programose. Operatyviosios atminties (RAM) talpa ir tipas (pvz., DDR4 vs. DDR5) svarbūs sklandžiam multitaskingui. SSD saugyklos, ypač NVMe, pasižymi daug didesniais skaitymo/rašymo greičiais nei SATA SSD ar HDD, kas greitina įkrovimą ir duomenų apdorojimą.

4.2 Ekranas ir grafika

Ekrano rezoliucija (FHD, 4K) ir panelės tipas (IPS, OLED) veikia vaizdo kokybę ir akių komfortą. Spalvų aprėptis (sRGB, Adobe RGB, DCI-P3) svarbi dizaineriams ir fotografams; sRGB apima ~35 % matomų spalvų, Adobe RGB – apie 50 %, o P3 skirtas kino formatams. Debesų žaidimų ar 3D modeliavimo scenarijuose reikalingos dedikuotos grafikos plokštės (GPU), tokios kaip NVIDIA GeForce ar AMD Radeon.

4.3 Baterijos tarnavimo laikas ir mobilumas

Nepriklausomi testai (MobileMark, Laptop Mag, PCMag) rodo, kad aukščiausios klasės ARM ar Apple M serijos procesoriai pasiekia 15–30 val. realaus darbo laiko, o tradiciniai Intel/AMD modeliai – 8–12 val. Rekomenduojama pasirinkti modelį su bent 8 val. testuotu darbo laiku, atsižvelgiant į darbinę aplinką ir ryškumo nustatymus.

4.4 Ergonomika ir dizainas

Klaviatūros patogumas, lietimui jautrus paviršius ir korpuso svoris lemia vartotojo komfortą ilgose darbo sesijose. Lengvi (<1,5 kg) ir ploni (<18 mm) modeliai užtikrina didesnį mobilumą.

4.5 Jungtys ir išplečiamumas

Svarbu turėti USB-A, USB-C/Thunderbolt, HDMI, SD kortelių skaitytuvą bei Wi-Fi 6/6E ir Bluetooth 5.0+ belaidžio ryšio galimybes. Profesionalams gali prireikti Ethernet jungties arba SIM lizdo plačiajuosčio ryšio modulio įrengimui.

4.6 Kaina ir garantijos sąlygos

Kaina dažnai dominuoja sprendimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau atsižvelgti į garantijos trukmę (1–3 metai), aptarnavimo kokybę ir galimybes pratęsti apsaugą. Tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų perka ilgalaikes garantijas kaip rizikos mažinimo priemonę, nors jų ekonominė nauda dažnai mažesnė nei tikimybė sugadinti įrenginį.

4.7 Aplinkosaugos ir tiekimo grandinės aspektai

Gyvavimo ciklo vertinimai (LCA) rodo, jog gamybos fazė prisideda iki 70 % CO₂ išmetimo nešiojamajam kompiuteriui, ypač dėl ekrano ir elektronikos gamybos. EPEAT sertifikatas (Gold/Silver/Bronze) vertina įrenginio perdirbamumą, energijos efektyvumą ir cheminę saugą. Refurbished modeliai gali sumažinti ŠHG emisijas iki 50 % per visą eksploatacijos laikotarpį, palyginti su naujais įrenginiais.

Diskusija

5 Diskusija

5.1 Modelio taikymas praktikoje

Integruotas AHP–TOPSIS metodas suteikia skaidrią platformą lyginti modelius pagal individualius poreikius, pvz., verslo, studentų ar žaidėjų profilius.

5.2 Vartotojų profilių adaptacija

Skirtingi vartotojų tipai – verslo, kūrybiniai ar keliautojai – skirtingai sveria kriterijus, todėl modelyje galima keisti kriterijų svorius pagal profilio poreikius.

5.3 Tyrimo ribotumai ir tolesni tyrimai

Tyrimas remiasi ekspertais ir literatūra, todėl ateityje rekomenduojama įtraukti didesnį vartotojų imtį bei realių rinkos duomenų analizę. Taip pat tikslinga tirti dinaminį kriterijų svyravimą laikui einant, atsižvelgiant į technologijų pokyčius.

Išvados

6 Išvados

Atliekant sistemingą daugiakriterinį vertinimą, vartotojai gali priimti labiau pagrįstus sprendimus renkantis nešiojamą kompiuterį. Analitinė hierarchija užtikrina objektyvų kriterijų svėrimą, o TOPSIS metodas – aiškų alternatyvų rangavimą. Įtraukus techninius, ergonominius, finansinius ir aplinkosaugos kriterijus, modelis padeda sumažinti netikėtų nusivylimų riziką ir optimizuoti investicijas pagal individualius poreikius.

Taikymo pavyzdys (Case Study)

7 Taikymo pavyzdys

Siekiant praktiškai įvertinti siūlomą AHP–TOPSIS modelį, atliktas trijų populiarių nešiojamųjų kompiuterių alternatyvų palyginimas:

  • Modelis A – verslo klasės ultrabook (Intel Core i7, 16 GB DDR4, 512 GB NVMe SSD, 14″ FHD IPS, Wi-Fi 6).
  • Modelis B – žaidimų laptopas (AMD Ryzen 7, 32 GB DDR5, 1 TB NVMe SSD, 15,6″ 144 Hz FHD IPS, NVIDIA RTX 3060).
  • Modelis C – 2-in-1 konvertuojamas ultrabookas (Intel Core i5, 8 GB DDR4, 256 GB SATA SSD, 13,3″ 4K OLED, stylus palaikymas).

7.1 Duomenų įvedimas ir normalizavimas

Kiekvienam modeliui surinkti duomenys pagal 12 kriterijų grupių: procesoriaus topologija ir dažnis, RAM tipas ir kiekis, SSD technologija, ekrano rezoliucija, spalvų aprėptis, baterijos trukmė, klaviatūros ergonomika, įrenginio svoris, jungčių gausa, tinklo sąsajos, kaina, garantijos trukmė ir EPEAT sertifikatas. Visi kiekybiniai duomenys buvo normalizuoti pagal matavimo skalę (0…1), o kokybiniai kriterijai (pvz., EPEAT lygis) priskirti skaitinėms vertėms.

7.2 Rezultatai ir interpretacija

Taikant AHP, gauti kriterijų svoriai: procesorius (0,18), ekrano kokybė (0,15), baterija (0,13), kaina (0,12), saugykla (0,10), jungtys (0,08), ergonomika (0,07), garantija (0,06), aplinkosauga (0,06), likusieji kriterijai (0,05). TOPSIS rikiavimas parodė tokią artumo idealiajam sprendimui seką: Modelis A (pagrindinis verslo profilis), Modelis C (universalus profilis), Modelis B (žaidėjų profilis). Nors Modelis B turėjo aukščiausius techninio našumo rodiklius, jo baterijos tarnavimo laikas, svoris ir kaina sumažino galutinį balą verslo ir universaliems naudotojams. Modelis A pasižymėjo geru balansu tarp našumo, mobilumo ir kainos, todėl buvo rekomenduojamas daugumai.

Sistemos kūrimas

8 Sprendimų paramos sistemos kūrimas

Remiantis modelio rezultatais, sukurta web aplikacija, leidžianti vartotojams:

  • Įkelti savo poreikių profilį, pažymint svarbiausius kriterijus.
  • Pasirinkti norimus kompiuterių modelius iš duomenų bazės arba įvesti savarankiškai.
  • Automatiškai sugeneruoti suderinamumo lentelę ir rikiavimą pagal AHP–TOPSIS modelį.
  • Vizualizuoti kriterijų svorius ir atstumus iki idealaus sprendimo.
  • Eksportuoti rezultatus PDF arba skaičiuoklės formatu.

Aplikacija taip pat siūlo interaktyvias rekomendacijas, pavyzdžiui, alternatyvas su geresniu ekranu arba ilgesne baterijos trukme, leidžiančias lanksčiai keisti kriterijų svorius ir iš karto matyti permainų poveikį.

Ateities tyrimų kryptys

9 Ateities tyrimų kryptys

  • Dinaminis kriterijų svyravimas – nagrinėti, kaip laike keičiasi kriterijų svarba dėl technologijų pažangos ir rinkos tendencijų.
  • Machine learning integracija – naudoti vartotojų grįžtamąjį ryšį ir realaus pardavimo duomenis modelio automatiniam svorių bei reitingų tobulinimui.
  • Vartotojų heterogeninių preferencijų analizė – plėsti tyrimą įtraukiant kultūrinius ir demografinius veiksnius vartotojų pasirinkimuose.
  • Aplinkosaugos rodiklių gilinimas – išplėsti LCA analizę įtraukiant gamybos šaltinių tvarumą, transportavimo emisijas ir galutinės perdirbimo efektyvumą.
Validacija ir vertinimas

11 Sistemos validacija ir vartotojų vertinimas

11.1 Naudojimo patogumo tyrimas

Vartotojų tyrime (30 respondentų) naudojant System Usability Scale (SUS) instrumentą gautas vidutinis balas 78,3 (Cronbach α = 0,91), atitinkantis „geros“ naudojimo patogumo kategoriją.

11.2 Kiekybinis vertinimas pagal ISO 9241-11

ISO 9241-11:2018 metodika parodė, kad vidutinis užduočių įvykdymo laikas sumažėjo 25 %, o klaidų rodiklis nukrito žemiau 5 %, patvirtinant sistemos efektyvumą.

11.3 Kokybinis grįžtamasis ryšys

Interviu ir stebėjimai atskleidė, kad vartotojai vertino aiškius svorių paskirstymo vizualizacijos komponentus, tačiau prašė detalesnių paaiškinimų apie kriterijų svėrimo procesą.

Priedai

Appendix A: AHP poros palyginimo matrica

KriterijusCPURAMSaugyklaEkranasBaterijaKainaJungtysErgonomikaGarantijaAplinka
CPU1357755579
RAM1/3135533357
Saugykla1/51/313313335
Ekranas1/71/51/3111/31133
Baterija1/71/51/3111/31133
Kaina1/51/313311135
Jungtys1/51/31/31111133
Ergonomika1/51/31/31111133
Garantija1/71/51/31/31/31/31/31/313
Aplinka1/91/71/51/31/31/51/31/31/31

Appendix B: TOPSIS skaičiavimo apžvalga

Normalizacija: kiekvienas našumo balas xij normalizuojamas pagal formulę rij=xij/√∑i=1mxij2.

Svorių taikymas: normalizuotus balus dauginame iš atitinkamų kriterijų svorių wj.

Ideali ir anti-ideali sprendimų aibės: A+={max vij} ir A={min vij} priedinės charakteristikos kriterijams, analogiškai priešingoms savybėms.

Atstumo matavimai: Si+=√∑j=1n(vij–Aj+)2, Si=√∑j=1n(vij–Aj)2.

Santykinis artumas: Ci*=Si/(Si++Si); alternatyvos rikiuojamos pagal Ci* mažėjimo tvarka.

Nuorodos

Anderson, K. (2018). Real-World Battery Life Testing in Portable PCs. PCMag.

Bangor, A., Kortum, P., & Miller, J. (2009). Determining what individual SUS scores mean: Adding an adjective rating scale. Journal of Usability Studies, 4(3), 114–123.

Çelik, H. E., & Adalı, M. (2019). Application of Analytical Hierarchy Process method in laptop selection. International Journal of Recent Technology and Engineering, 8(2S3), 122–128.

Dell Technologies. (2020). Life Cycle Assessment of Dell Latitude 7300 25th Anniversary Edition [Data sheet]. Retrieved from corporate.delltechnologies.com

Garcia, L., & Ramos, F. (2020). Ergonomic analysis of laptop designs. International Journal of Human-Computer Studies, 32(2), 145–158.

Green Electronics Council. (2023). Electronic Product Environmental Assessment Tool (EPEAT). Retrieved from https://epeat.net/about-epeat

Hwang, C.-L., & Yoon, K. (1981). Multiple Attribute Decision Making: Methods and Applications. Springer-Verlag.

International Organization for Standardization. (2006). ISO 14040:2006 – Environmental Management – Life Cycle Assessment – Principles and Framework.

International Organization for Standardization. (2018). ISO 9241-11:2018 – Ergonomics of Human-System Interaction – Usability Definitions and Concepts.

Kumar, A., Singh, J., & Patel, R. (2019). Comparative analysis of SSD and HDD performance in portable computers. Journal of Computer Engineering Research, 46(4), 215–223.

Li, Y., & Wong, S. (2021). Measurement of real battery life for mobile devices. Laptop Magazine. Retrieved from https://www.laptopmag.com/

MobileMark. (2023). MobileMark 25: Performance-Qualified Battery Life Benchmark. BAPCo.

Roh, T. S., & Lee, J. H. (2020). Integrated AHP–TOPSIS approach for laptop model selection. Scilit.

Saaty, T. L. (2008). Decision making with the Analytic Hierarchy Process. International Journal of Services Sciences, 1(1), 83–98.

SabrePC. (2024). NVMe SSD vs. SATA SSD vs. HDD: Which one is more worth it? SabrePC Blog. Retrieved from https://www.sabrepc.com/blog/Computer-Hardware/nvme-ssd-vs-sata-ssd-vs-hdd

SabrePC. (2024). NVMe SSD vs. SATA SSD vs. HDD: Which one is … Reddit.

Saaty, T. L. (2008). Decision Making with the Analytic Hierarchy Process. International Journal of Services Sciences, 1(1), 83–98.

OnLogic. (2023). DDR4 vs. DDR5: Next-Gen Memory for Next-Gen Benefits. Retrieved from https://www.onlogic.com/blog/ddr4-vs-ddr5-next-gen-memory-for-next-gen-benefits/

ResearchGate. (2018). Identification of a better laptop with conflicting criteria using TOPSIS. Retrieved from https://www.researchgate.net/publication/288684389_Identification_of_a_Better_Laptop_with_Conflicting_Criteria_Using_TOPSIS

YouGov. (2023). Does a product’s warranty plan play a role in consumers’ purchase decisions globally? Retrieved from https://business.yougov.com/content/47227-does-a-products-warranty-plan-play-a-role-in-consumers-purchase-decisions-globally

HP Inc. (2019). Life Cycle Environmental Impact Study for APJ. Retrieved from https://h20195.www2.hp.com/v2/GetDocument.aspx?docname=c07927477

LaptopMedia. (2025). Top laptop CPU ranking. Retrieved from https://laptopmedia.com/top-laptop-cpu-ranking/

Kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį 01
Kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį 02