Kas yra ekrano atnaujinimo dažnis ir kodėl jis svarbus?
Ekrano atnaujinimo dažnis – tai rodiklis, nusakantis, kiek kartų per sekundę ekranas atnaujina vaizdą; jis matuojamas hercais (Hz). Pavyzdžiui, 60 Hz ekrane vaizdas atsinaujina 60 kartų per sekundę, o 120 Hz – 120 kartų. Kuo didesnis dažnis, tuo trumpesnis tarpas tarp atnaujinimų (pvz., ~8,3 ms prie 120 Hz), todėl judesys atrodo sklandesnis, o įvesties veiksmai (pelės judinimas, prisilietimas) atvaizduojami greičiau. Svarbu atskirti atnaujinimo dažnį (Hz) nuo kadrų dažnio (FPS): ekranas gali atnaujinti 120 kartų per sekundę, tačiau jeigu šaltinis pateikia tik 60 kadrų per sekundę, sklandumą ribos pats turinys.
Didesnis atnaujinimo dažnis suteikia natūralesnį, lygesnį judesio vaizdą. 120 Hz telefone slinktis, animacijos ir meniu perėjimai atrodo tolygiau nei 60 Hz ekrane; žaidimuose greitai judantys objektai išlieka aiškesni, o įvesties vėlinimas mažėja. Žemesnis dažnis reiškia ilgesnius tarpuskadrinius laikus ir didesnį judesio suliejimą – greitai judantys objektai „atsilieka“ nuo savo padėties ekrane.
Pagrindiniai atnaujinimo dažniai ir jų praktinė reikšmė
60 Hz
Tradicinis dažnis daugumai įrenginių. 60 Hz pakanka naršymui, dokumentams, filmams ir kasdienėms užduotims. Tačiau greitas judesys gali atrodyti šiek tiek „suskaidytas“ lyginant su aukštesniais dažniais, o žaidimuose reakcija – kukliau greita.
90 Hz
Dažnai sutinkamas išmaniųjų telefonų ekranuose (ypač vidutinėje klasėje). 90 Hz suteikia akivaizdų sklandumo šuolį palyginti su 60 Hz – slinktis, animacijos, sąsajos efektai atrodo švelnesni; energijos sąnaudos kiek didesnės.
120 Hz
Labai populiarus aukštesnės klasės telefonuose, planšetėse ir monitoriuose. 120 Hz ekranas atnaujina du kartus dažniau nei 60 Hz, todėl greitos scenos atrodo itin sklandžiai. Be to, 24 k./s (24p) filmai 120 Hz ekrane gali būti rodomi be „judder“ taikant 5:5 pulldown (kiekvienas kadras pakartojamas 5 kartus), jei įrenginys tinkamai apdoroja 24p signalą.
144 Hz
Populiarus žaidimų monitorių standartas. 144 Hz dar labiau sumažina įvesties vėlinimą ir judesio suliejimą, jei GPU pajėgi generuoti pakankamą FPS. Dažnai kainuoja panašiai kaip 120 Hz monitoriai, bet suteikia apčiuopiamą pranašumą greitose scenose.
240 Hz ir daugiau
Skirta e. sporto profesionalams ir itin reikliems žaidėjams. 240 Hz (~4,2 ms tarp kadrų) ir 360 Hz (~2,8 ms) ekranuose judesio artefaktų dar mažiau, tačiau privalumus atskleisti leidžia tik labai galinga aparatinė įranga, galinti generuoti atitinkamą FPS.
360 Hz ir daugiau
Aukščiausio lygio žaidimų monitoriai. Kasdieniam naudojimui nauda menkai juntama, tačiau konkurenciniame žaidime kiekviena milisekundė svarbi.
Atnaujinimo dažnis skirtinguose įrenginiuose
Išmanieji telefonai
Daug modernių telefonų – ypač su OLED – palaiko 60, 90 ar 120 Hz. Brangesni modeliai (pvz., „Samsung Galaxy“, „OnePlus“, „Xiaomi“, „iPhone Pro“) vis dažniau turi 120 Hz dinamiškus LTPO ekranus, kurie automatiškai keičia dažnį pagal turinį (pvz., nuo 1–10 Hz statiškiems vaizdams iki 120 Hz animacijoms), taip taupydami energiją ir išlaikydami sklandumą tada, kai jo reikia.
Televizoriai
Šiuolaikiniai TV dažniausiai palaiko 60 arba 120 Hz. 120 Hz ypač naudingi filmams (24p be trūkčiojimo) ir žaidimams. Be to, HDMI 2.1 įdiegė VRR (kintamą atnaujinimo dažnį), leidžiantį televizoriui sinchronizuotis su konsolės ar kompiuterio FPS ir taip sumažinti „plyšimą“ bei „trūkčiojimą“ – aktualu PS5 ir Xbox Series X|S savininkams. Svarbu atskirti „judesio interpolaciją“ (programinį tarpinių kadrų kūrimą, dažnai su „soap opera“ efektu) nuo tikro aukšto atnaujinimo dažnio.
Planšetės
Planšetėse taikomi tie patys principai kaip ir telefonuose. „iPad Pro“ (ProMotion) ir dalis Android planšečių naudoja 120 Hz su adaptatyviu valdymu; didesnis ekranas ir talpesnė baterija leidžia gerai išnaudoti aukštą Hz kūrybai bei žaidimams.
Kompiuterių monitoriai
Biurui dažnai pakanka 60–75 Hz, tačiau žaidimų ir našumo monitoriai siūlo 120/144/165/240/360 Hz. Plačiai paplitęs kintamas atnaujinimas (VRR) per VESA AdaptiveSync/HDMI 2.1 bei „NVIDIA G-Sync“ ir „AMD FreeSync“ padeda išvengti „screen tearing“ ir „stuttering“. Profesionalams, dirbantiems su statišku turiniu, svarbiau spalvos ir raiška, tačiau video kūrėjams didesnis Hz leidžia geriau vertinti judėjimą.
Kas veikia sklandumą, vėlinimą ir akių komfortą
LTPO technologija
LTPO (Low-Temperature Polycrystalline Oxide) leidžia labai plačiai ir greitai keisti atnaujinimo dažnį – nuo itin žemo (net iki ~1 Hz statiškiems vaizdams) iki aukšto (120–144 Hz), taip sumažinant energijos sąnaudas neaukojant sklandumo, kai jo reikia. Šią technologiją plačiai diegia „Apple“, „Samsung“, „OnePlus“ ir kiti gamintojai.
Kintantis atnaujinimo dažnis (VRR, Adaptive Sync)
VRR sinchronizuoja ekrano Hz su GPU ar konsolės išvedamu FPS. Taip pašalinamas „plyšimas“ ir „trūkčiojimas“ – vietoje fiksuotų 60 ar 120 Hz ekranas dirba tiek Hz, kiek tuo metu pateikia sistema. VRR tapo standartu žaidimų monitoriuose ir 120 Hz TV su HDMI 2.1.
G-Sync ir FreeSync
„NVIDIA G-Sync“ ir „AMD FreeSync“ – dvi VRR realizacijos. G-Sync tradiciškai siejama su „NVIDIA“ ekosistema (dažnai su specialiu moduliu), o FreeSync – su „AMD“ ir VESA AdaptiveSync; abi mažina vėlinimą ir artefaktus, skirtumai – suderinamume ir kainodaroje.
Judėjimo sklandumas ir atsako laikas
Aukštas Hz mažina judesio suliejimą, bet svarbus ir pikselių atsako laikas. Lėtas perėjimas tarp piktogramų spalvų (pvz., >8–10 ms) gali sukelti „vaiduokliavimą“ net ir 144 Hz ekrane. Todėl sklandumui reikia ir pakankamo Hz, ir greito atsako.
Ekrano šviesumo reguliavimas (PWM) ir akių nuovargis
Dalis ekranų šviesumą reguliuoja PWM (impulso pločio moduliacija) – labai greitai įjungdami/išjungdami apšvietimą. Žemas PWM dažnis gali būti juntamas kaip mirgėjimas ir daliai žmonių sukelti diskomfortą; aukštesni PWM dažniai arba DC pritemdymas sumažina šį efektą.
Akumuliatoriaus veikimo laikas
Kuo didesnis atnaujinimo dažnis, tuo daugiau energijos suvartoja ekranas. Todėl telefonuose ir planšetėse plačiai taikomos adaptyvios technologijos (LTPO, VRR), kurios statiškame turinyje smarkiai sumažina Hz ir taip prailgina veikimo laiką, o atsiradus judesiui – vėl pakelia dažnį.
Ką rinktis skirtingiems naudotojams
Žaidėjams
Kompiuterių ir konsolių žaidėjams aukštas Hz itin naudingas. Vidutinei sistemai dažnai pakanka 120–144 Hz monitoriaus; e. sporto žaidėjai renkasi 240–360 Hz, kad maksimaliai sumažintų vėlinimą. Konsolėms (PS5, Xbox Series X|S) verta rinktis 120 Hz televizorių/monitorių su VRR.
Filmų ir vaizdo turinio mėgėjams
Kino mylėtojams pravartu turėti bent 120 Hz ekraną ar TV, galintį teisingai atkurti 24p (5:5 pulldown) – taip išvengiama telecine (3:2) sukeliamo trūkčiojimo. Interpolaciją (tarpinių kadrų kūrimą) patartina naudoti saikingai, nes ji sukelia „soap opera“ efektą.
Paprastiems (kasdieniams) naudotojams
Kasdienėms užduotims pakanka 60–75 Hz. 90 ar 120 Hz suteiks malonesnę slinktį ir animacijas, tačiau didžiausią komfortą dažnai lemia ryškumas, raiška, spalvų tikslumas ir ekrano dydis. Jei svarbi autonomija, verta palikti adaptyvų režimą.
Profesionaliems vartotojams
Dizaineriams ir fotografams svarbesnės spalvos, kontrastas ir raiška, o ne aukščiausias Hz. Dirbantiems su judančiu vaizdu (montažas, animacija, transliacijos) 120 Hz ir daugiau padeda tiksliau įvertinti judesio pobūdį bei artefaktus.